pasiuntėti

pasiuntė́ti tr. BzB310 1. LKKXIV227(Grv), Krsn trumpam liepti nueiti kur, pasiųsti: Pasiuntė́k vaiką kirvio Š. Pasiuntė́k sa[vo] bernėką, tai induosiu jam ašarėlę pieno Vlk. Tai aš koc ir rasiu vaikelius, tai aš jų nepabudinsiu, tai aš jų nepasiuntė́siu nei sunkan darbelin, nei toliman kelelin (rd.) Asv. Prašau tave, tėve, idant jį pasiuntėtumei ing namus tėvo mano SE141. | refl. tr.: Ot mielas vaikelis – možna passiuntė́ti: pasakei žodį, tai kap bite eina Arm. 2. netoli pasiųsti (paštu): Tai šias žinias ingijęs skubiuosi tamstai pasiuntė́ti APhI82(A.Baran). Jei kada Tamsta karščiau užsipulsi, tai gal ir kokią vieną kitą ir pasiuntė́siu A.Baran. \ siuntėti; pasiuntėti